Gruodžio 12 d. Plungės švento Jono krikštytojo bažnyčioje Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su Žemaičių Kalvarijos dekanato kunigais aukojo šventas mišias Plungėje 16 metų kunigavusiam P. Našlėnui-Kerbeliui atminti. Po mišių vyskupai susitiko su Plungės rajono savivaldybės vadovais.
Kunigas P. Našlėnas gimė Ukmergės apskrityje, Deltuvos valsčiuje, Laitelių kaime krikščioniškoje šeimoje, kurioje augo septyni vaikai. 1930 metais baigė Kurėnų pradžios mokyklą. Po to porą metų mokėsi amatų mokykloje. 1934 metais įstojo į Ukmergės gimnazijos ketvirtą klasę, šią gimnaziją baigė 1938 metais. Atlikdamas karo tarnybą, užsitarnavo karininko laipsnį. Norėdamas užsidirbti studijoms pinigų, baigė pradžios mokyklos mokytojo kursus ir trejus metus dirbo pradžios mokyklos mokytoju. 1942 metais įstojo į Žemės ūkio akademiją. Baigęs du kursus, įsitraukė į rezistencinę veiklą. Kun. Eduardo Simaškos paskatintas, įstojo į Kunigų seminariją. Tačiau beveik po dvejų metų studijų kartu su A. Svarinsku ir J. Čeponiu buvo iš jos pašalintas. Grįžo į Žemės ūkio akademiją, tačiau paskutiniame kurse už ryšius su partizanais buvo suimtas, nuteistas ir aštuoneriems metams išvežtas į Vorkutos lagerius.
1956 metais grįžęs iš tremties, prisistatė seminarijos rektoriui kun. kan. K. Žitkui. 1957 metais seminarijos vadovybė priima jį į antrąjį kursą, tačiau čia ramiai studijavo tik pusantrų metų. Po Budapešto įvykių Kaunas buvo paskelbtas režiminiu miestu ir visi politiškai nepatikimi asmenys turėjo jį apleisti. Užkliuvo ir P. Našlėnas. Saugumas mėgino užverbuoti, tačiau jis griežtai atsisakė bendradarbiauti. Tuometinis Kauno vyskupijos valdytojas kan. J. Stankevičius leido Petrui Našlėnui apsigyventi Kulautuvoje. P. Našlėnas įsidarbino zakristijonu ir, seminarijos dėstytojų nurodymu, privačiai toliau studijavo seminarijoje. Baigęs per kun. Zigmą Neciunską užmezgė ryšius su tremtyje gyvenančiu vyskupu V. Sladkevičiumi, ir šis slapta Lentvaryje, kun. V. Aliulio bute, suteikė diakonato šventimus, o 1961 m. rugpjūčio 2 d. Onuškio klebono kun. Vaclovo Aleksandravičiaus bute, lygiai taip pat slapta, kunigystės šventimus.
Kunigas P. Našlėnas 25 metus veikė kaip kunigas pogrindininkas. Daug kuo rizikuodamas ištikimai važinėjo po visą Lietuvą: vedė rekolekcijas pasauliečiams, kunigams, vienuoliams, jaunimui, organizuodavo jungtuves be svaigalų, vis intensyviau talkino kunigams sielovadiniame darbe.
1986 metais P. Našlėnas buvo paskirtas Plungės altarista vikaro teisėmis, nuo 1996 metų – Plungės klebonu ir Plungės dekanato dekanu. Pablogėjus sveikatai paties prašymu paliktas eiti Plungės altaristos pareigas. 2001 m. pakeltas Telšių vyskupijos katedros kanauninkų kapitulos garbės kanauninku.
Kun. Petras Našlėnas palaidotas Plungės bažnyčios šventoriuje.
Vyskupas emeritas S. Tamkevičius asmeniškai pažinojo kunigą P. Našlėną, todėl dėkojo plungiškiams už pakvietimą dalyvauti jo atminimui skirtose iškilmėse ir nuoširdžiai stebėjosi, kad į mišias pirmadienį susirinko tiek daug žmonių.
„Pasišvęsti Dievo karalystės kūrimui nei lengva, nei paprasta, tai reikalauja tam tikro radikalumo. Šešiolika metų Plungėje praleidęs P. Našlėnas nuėjo neeilinį kunigystės kelią. Tai buvo uolaus ir gilaus tikėjimo kunigas. Tikintiesiems kalbėdavo gerai pasiruošęs, jo mintys buvo įtaigios. Kalbėjo, kuo pats tikėjo ir gyveno, jaudinosi dėl pavergtos Lietuvos žmonių bedievinimo, rusinimo, skandinimo alkoholyje. Jo gyvenimas buvo pašvęstas skleisti meilę Dievui, pagarbą savo kraštui, blaivybei. Kiek džiaugsmo jis išgyveno, kai kilo Sąjūdis, kai Lietuvos mokyklose galėjo vesti tikybos pamokas!“ – dalijosi prisiminimais S. Tamkevičius.
Vyskupas emeritas J. Kauneckas taip pat sakė atvykęs į Plungę su misija – padėkoti P. Našlėnui ne tik už tai, kad jį asmeniškai pavaduodavo kunigaujant parapijoje, bet ir už visus jo išugdytus eucharistijos bičiulius (pogrindinę sovietiniais laikais veikusią jaunimo organizaciją).
„P. Našlėnas buvo kaip ugnis, jis ir seną, ir jauną uždegdavo. Sakydavo ilgus ir turiningus pamokslus, pabrėždamas, kad dar neatrastas toks ginklas, kuris tikėjimą užmuštų. Dėkoju jam už tais laikais vestas jaunimo rekolekcijas, kurios vykdavo ir čia, Žemaitijoje. Kunigas Petras sakė, kad tikėjimas negali būti vien rimtis ir apribojimai, todėl po rekolekcijų jaunimui vykdavo vakaronės, šokiai, jis pats mėgo ir dainuoti, ir ratelius vesti. Daug kas gerbė kunigą Petrą, todėl ir šiandien jo garbei susirinko pilna bažnyčia žmonių“, – kalbėjo J. Kauneckas.
Kartu su plungiškiais kunigo P. Našlėno atminimą pagerbė ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, jo patarėjas Gintautas Vaitkevičius, Savivaldybės tarybos narys Audrius Misiūnas, Seimo nariai Jonas Varkalys ir Jurgis Razma.
Plungės rajono savivaldybės informacija
